Valstybės paramą gaunantys asmenys už pagalbą turėtų atsilyginti padoriu ir teisėtu elgesiu. Pašalpos siūloma neteikti ne tik tuomet, kai asmuo atlieka bausmę, bet ir tais atvejais, kai jis padaro nedidelius nusižengimus, pavyzdžiui, smulkias vagystes parduotuvėse, važiuoja viešuoju transportu be bilieto ir pan.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, valstybės parama neturėtų būti teikiama asmenims, kurie darydami teisės pažeidimus didina visuomenės nesaugumo jausmą. "Žmogui parama yra skiriama tam, kad jis turėtų bent minimaliai iš ko pragyventi ir neturėtų paskatos elgtis neteisėtai. Jei vis tik pašalpą gaunantis asmuo elgiasi asocialiai, jam neturėtų būti skiriama ir parama", - sako teisingumo ministras.
Socialinės paramos institucijų atstovai baiminasi, kad iš tokių asmenų atėmus teisę kurį laiką gauti paramą jie bus skatinami dar labiau nusikalsti. Teisingumo ministro nuomone, priešingai, ši priemonė turėtų veikti kaip prevencija elgtis neteisėtai ir padėti efektyviau užkirsti kelią galimiems pažeidimams. "Valstybė neturėtų išlaikyti tų asmenų, kurie gaudami iš jos paramą vis tiek kenkia visuomenei ir nevertina jiems tiesiamos pagalbos rankos", - sako R. Šimašius.
Pagal įstatymus valstybės parama nemokama tiems asmenims, kurie atlieka bausmę, yra sulaikyti ar suimti, jiems paskelbta paieška ar teismas pripažino nežinia kur esančiu. Teisingumo ministro siūlymu valstybės parama neturėtų būti teikiama ir administracinį areštą atliekantiems asmenims.
Šiuo metu valstybės paramą gauna 1,5 proc. visų Lietuvos gyventojų, t.y. apie 51 tūkst. asmenų. Kai kurie jų prasižengia darydami nesunkius turtinius nusikaltimus ir administracinės teisės pažeidimus. Tokių asmenų dėl pablogėjusios ekonominės situacijos gali daugėti.
